ŠVENTOJI LIUCIJA (gruodžio 13 d.) arba Šviesos diena. Liucija – III-IV a. Sirakūzuose gyvenusi mergelė kankinė; ji neišsižadėjo krikščioniškojo tikėjimo nei gąsdinama kalaviju, nei grasinama atiduoti į gėdos namus, nei deginama ugnimi.
Liucija – šventoji Skandinavijos šalių globėja. Liucijos šventė ypač plačiai paplito Švedijoje XIX a. pabaigoje. Šios dienos simbolis – šviesos spingsulė (žibintas, deglas, žvakė). Jokiam kitam liturginiam laikotarpiui tiek nebūdinga šviesų simbolika, kaip adventui. Keturios advento žvakės išreiškia šviesos slėpinį: žvakė teikia šviesą pati sudegdama. Advento žvakės nurodo tą šviesą, kuri nušvis Kalėdose, tą šviesą, apie kurią evangelistas Jonas sako: „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9). Skandinavijoje Šviesos dienos procesijai vadovauti išrenkama mergelė Liucija, kurios galvą papuošia karūna - vainikas iš degančių žvakių. Ir pats Liucijos vardas atspinti šios šventės prasmę: jis kilęs iš lotyniško žodžio lux – šviesa.
Šviesos šventė žiemos tamsoje - švedo akimis
Šventosios Liucijos istorija ir simboliai
Apie gruodžio tryliktąją vakarai jau nustoja trumpėję – saulė leidžiasi vienu ir tuo pačiu metu. Tik ryte ji dar vis kažkiek „pramiega“. Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę (Sugrįžtuves), pradėdami nuo Šviesos dienos iki saulės Saulėgrįžos (akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti). Kitados Lietuvoje šią dieną būdavo atliekamos ugnies pagerbimo apeigos, kalbamos maldos namų židinio ugnelei ir jos globėjai Gabijai. Beje, pagal senąjį Julijaus kalendorių Kalėdos atitikdavo gruodžio 13-osios datą. Ir dabar Šviesos dieną galime uždegti ugnelę savo namuose, sukurti švenčių laukimo nuotaiką. Pagal šią dieną spėdavo ir būsimus orus.
Po šventosios Liucijos prasidėdavo kalėdinis prekymetis: pirmiausiai vykdavo skaistaturgis (čia, gavę metines algas, suplūsdavo tarnaujantis jaunimas – apsipirkti prieš Kalėdas gražesnių drabužių, papuošalų ir vieni į kitus – skaisčias mergeles ir bernelius – pasižvalgyti); po to sekdavo saldaturgiai (prieš šventes daugiausia pirkta saldumynų, cukraus, medaus ir kitų skanumynų vaišėms ir lauktuvėms)
Šaltinis - http://www.vydija.lt/kalendorius/gruodis.htm
Saint Lucy's Day or the Feast of St. Lucy (Santa Lucia, Saint Lucia or sometimes Lucia for short) is the Church feast day dedicated to St. Lucy and is observed on December 13. Its modern day celebration is generally associated with Sweden, but is also observed in Norway, Denmark, Latvia, Estonia, Finland (the Swedish speaking population), Malta, Italy, Bosnia, Bavaria, Croatia and Slovakia.[citation needed] In the United States it is celebrated in states with a large number of people of Scandinavian ancestry, often centered around church events.
In traditional celebrations, Saint Lucy comes as a young woman with lights and sweets. It is one of the few saint days observed in Scandinavia. In some forms, a procession is headed by one girl wearing a crown of candles (or lights), while others in the procession hold only a single candle each.
Source - http://en.wikipedia.org/wiki/Saint_Lucy%27s_Day
