Kas mane pažįsta, žino kad tai mano ligos pavadinimas. Nežinau, kada ir kaip ja susirgau, gal tai įgimta liga, bet atsimenu, jog pirmieji simptomai pradėjo reikštis seniai,kai buvau dar maža ir mes pėsčiomis tamsiomis Klaipėdos gatvėmis eidavome namo. Man labai patikdavo žvalgytis į svetimų žmonių langus. Pagal tai, kas stovėdavo ant palangės, spėliodavau kas ten gyvena, kaip gyvena, kodėl gyvena ir t.t.
Palangės keitėsi. Kaip ir visur kitur, čia įvyko savotiška evoliucija: nuo "močiutiškų" pelargonijų (tik visai neseniai supratau, kad šios gėlės yra gražios), kvailo TV žaidimo "laimės žvaigždžių", trilitrinių stiklainių su labai neaiškiu turiniu, iki visuotinės orchidėjų manijos.
Ligos pasekmės tokios, kad esu labai priekabi vazonams (po ilgo rinkimosi parduotuvėse nusprendžiu, kad patys gražiausi vis tiek yra tradiciniai moliniai be jokių pagražinimų ). Arba vienetiniai autoriniai, kurie net ir neatlikdami tiesioginės savo funkcijos puikiai puošia mūsų aplinką. Vienus tokius seku jau seniai - tai Normantės keramika.
Matyt veikiama tos ligos, kiekvienais metais sumąstau palanges pasipuošti įvairiais vazonais vazonėliais, kuriuose ne visada žydi gėlės.
ech.......
AtsakytiPanaikinti