Įkvėpimo paieškos dienos

Nors mokyklos laikams nejaučiu įpatingų sentimentų, tačiau visada jaučiu norą mokytis. Jei kurį laiką neišmokstu kažko naujo, nepasisemiu žinių, mane apima nemalonus jausmas, kuris trukdo gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Man labai gaila, kad mūsų švietimo sistema netobula ir jau daug metų joje vyksta man visiškai nesuprantami dalykai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas puiku - tą sritį reikia reformuoti, o pažiūrėjus giliau - pasirodo, kad einama ne tuo keliu, o taisytini dalykai lieka tokiais kokiais buvę.
Tokia nesmagia įžanga pradedu Mokytojų dienos rytą.
Su floristikos mokslais irgi nėra gera situacija. Manyčiau, retas besidarbuojantis su gėlėmis gali pasigirti savo išeita mokykla. Priežasčių daug: lėšų stygius, galimybės mokyklos ieškoti už LT sienų nebuvimas, galiausiai - pasirinkimo nebuvimas.
Tačiau tai nėra priežastis nesimokyti. Laukiant palankesnių vėjų, galima ieškoti žinių ir kitur. Yra puikių knygų, jei neįperkame knygų (o jos tikrai kainuoja didelius pinigus), ieškokime informacijos internete (nors tai ir skamba labai nusibodusiai), nagrinėkime vienas kitų darbus, susipažinkime su įvairiomis meno stritimis, dalinkimės savo žiniomis vieni su kitais.
Džiaugiuosi floristais, kurie negaili informacijos ir dalima ją ne tik už pinigus, bet ir veltui. Floristė Svetlana Černiavskaja, gyvenanti JAV, prieš pusę metų pradėjo rašyti dienoraštį, skirtą floristikos teorijai ir praktikai Svetlanos dienoraštis. Čia galima rasti ir teorijos, ir praktikos, ir meistrystės pamokų. Kažkas žinoma, kažkas nauja. Ačiū jai.
Tokius žmones, ir noriu pasveikinti šiandien su Mokytojų diena.

Спасибо, Светлана!

"Gėlėta" Lenkija

Jei tenka laimė pakeliauti po svečias šalis (miestus), visada bandau žvilgtelėti į tos šalies (miesto) gėlių parduotuves, sužinoti apie floristikos tradicijas ir pan.
Taigi, keletas pastebėjimų apie Lenkiją iš šios pusės:

- floristikos gerbėjai Lenkijoje gali džiaugtis dviejais man žinomais šios tematikos žurnalais: FLORUM ir BUKIETY. Abu juos galima gauti ir Lietuvoje, todėl dauguma besidominčių su jais yra susidūrę. Mano nuomonė - jei turėčiau visus numerius, gal ir nebūčiau jais visiškai patenkinta, tačiau retkarčiais perkant,tikrai randu kažką įdomaus. Beje, FLORUM kažkokiu periodiškumu pasiūlo skaitytojams ir mokomąją video medžiagą;

- be begalinės kursų pasiūlos, lenkai turi ne vieną floristikos mokyklą. Štai man žinomų mokyklų internetiniai puslapiai:
- Varšuvoje
- Poznanėje, matau, kad bendradarbiaujama su vokiečių floristikos meistru Gregor Lersch.
Pirmas įspūdis apžiūrėjus minėtus puslapius tikrai geras - yra savaime suprantami mokymosi lygiai, terminai, mokymosi programos, kainos. Kadangi esu visais būdais rinkusi informaciją apie analogiškus mokslus Lietuvoje, manau, turiu teisę lyginti - taigi 1:0 lenkų naudai (matosi, kad mokyklos su įdirbiu ir kad studentas "neperka katės maiše", t.y. neatsitiks taip jog "aukštą žinių lygį suteikianti" 7 metus veikusi mokykla vos tik pradėjus mokytis, nebepakvies tęsti mokslų...);

- užrašą "Kwiaciarnia" net ir mažuose miesteliuose mačiau tikrai ne vieną (tai mane visada džiugina, Berlyne liūdnai nužiūrėdavau prie įėjimų į požemines stotis gėles parduodančius tamsaus gymio žmones, tačiau mano pamatytas ten floristikos salonas mane sustabdė prie lango ilgam...) Tose Kwiaciarnia'iose dažnai parduodamos ir smulkios dovanos. Patogu. Lygis įvairus, gėlių, puokščių, kompozicijų pasiūla įvairesnė nei Lietuvoje. Į akis krenta Kwiaciarnia'ų eksterjero apipavidalinimas - jos labiau matomos gatvėje dėl įvairaus dekoro (vėl gi, įvairaus lygio, įvairiam skoniui, geriau, blogiau). Spėju, kad pas mus tokį dekorą riboja kokios nors savivaldybių nustatytos taisyklės ar nustatyti įkainiai;

- dar apie gėles: kaip ir dauguma europiečių, lenkai gausiai puošia gėlėmis savo balkonus, terasas, kiemus. Galima drąsiai sakyti, kad Lenkija yra "gėlėta". To linkiu ir mums!