Kiekvienų metų pradžioje dauguma mūsų permąsto savo praeitus metus. Arba tai įvyksta pasitinkant eilinį gimtadienį. Kadangi šios abi datos mane užklumpa su mažiau nei savaitės tarpu, nuo tų pamąstymų prarandu dalį švenčių džiaugsmo.
Taigi, po tokių pamąstymų šiemet suvokiau kiek daug aš dar nepadariau ir puoliau į darbus. Kai per daug prisiplanuoji, dažniausiai atsitinka taip, kad pradedi nebespėti, lyg tyčia visi suserga arba kitaip reikalauja tavo globos ir dėmesio, atsiranda žmonių, kurie daugiau ar mažiau taktiškai primena, kad esi "padebesų romantikas", jog niekam Lietuvoje tavo darbai nereikalingi, nes dauguma sukrapšto pinigėlį tik duonai kasdieninei, įsiveli į kokius nors beprasmius reikalus ir t.t. Kam taip nebuvo? Tada pradedi viskui abejoti: reikia, nereikia, gabus, negabus, sukrauni dėžes iš savo visų turimų resursų ir ruošiesi dėti didelį tašką. Paskui, tyliai tyliai, kai niekas nemato, po truputį parbogini tas dėžes atgal, nes labai labai myli tai, ką darai. Ir nebegali tų dėžių išmesti iš savo gyvenimo. Ir nenori.
Dėžės atsikovojo savo vietą namuose, aš laiminga, kad vėl patyriau pažinimo džiaugsmą - pamėginau daryti floristinius koliažus. Kaip tai smagu! Tai lyg mandalų piešimas! Plėšai, dėlioji, klijuoji, procesas kartais visai nevaldomas, rezultatas nenuspėjamas. Pabandykit!
Finally, I tried to make floral collages. This is a great activity! Recalls mandala painting. Try it!
